Dėkojame ir kviečiame remti

Nuoširdžiai dėkojame Jums už paramą, skiriant 2% GPM mūsų organizacijai praėjusiais metais. Maloniai kviečiame paremti ir šiais metais. Užpildytą prašymą reikia asmeniškai pateikti VMI. Prašymą galima išsiųsti laišku arba elektroniniu būdu, jei esate prisijungę prie VMI. Tai padaryti būtina iki gegužės 1 d. Tikimės Jūsų supratimo ir bendrijos “Akių šviesa”palaikymo.

Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija “Akių šviesa”
Kalniečių  93  Kaunas LT 50176,  Tel.. faks. 8 37 330860
www.sviesa.webinfo.lt
Kodas: 193156852            
AB bankas "Hansabankas" , Kauno regiono skyrius, Banko kodas 73000,
sąskaitos Nr. LT037300010002248074

Naujienos:

Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija „Akių šviesa” maloniai kviečia Jus į savo 15 metų veiklos paminėjimą, kuris įvyks gegužės 22 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą bendrijos būstinėje – Kalniečių 93, Kaune.

Programa

16 val. Bendrijos „Akių šviesa“ veiklos apžvalga, pasisakymai.

17 val. Organizacijos globotinių ir svečių koncertas.

18 val. Šventė sode.

Lauksime Jūsų su gera nuotaika.

Rengėjai

Apie ketinimą
dalyvauti paminėjime
prašytume pranešti el. paštu
nijolemajeriene@gmail.com
arba telefonu
8~37 33 08 60

Talento šviesa trykšta ir iš nereginčių akių
Erika VAITKŪNIENĖ
Laikinosios Sostinės korespondentė
2008-02-20
Aklas žmogus lengviau susitaiko su savo likimu, kai jis yra pagal galimybes savarankiškas, jaučiasi naudingas ir reikalingas aplinkiniams bei artimiesiems. Prieš penkiolika metų Kaune susibūrę aklųjų ir silpnaregių vaikų tėvai, ieškodami bendraminčių ir būdų palengvinti savo atžalų gyvenimą, įkūrė bendriją „Akių šviesa“. „Susibūrę į šią bendriją vylėmės, kad tėvai nesijaus tokie vieniši su savo problemomis. Jau tada užsibrėžėme tikslą – rūpintis aklųjų ir silpnaregių vaikų sveikata, jų ugdymu, profesiniu rengimu, taip pat teikti moralinę ir pagal išgales materialinę pagalbą šeimoms, auginančioms regėjimo negalią turinčius vaikus“, – pasakojo bendrijos pirmininkė ir įkūrėja Nijolė Majerienė. Šiuo metu bendrija vienija daugiau kaip penkiasdešimt šeimų, kuriose auga regėjimo negalią turintys vaikai.
Iš pradžių stigo žinių
N.Majerienė, pati auginanti regėjimo negalią turinčią dukrą, pasakojo, jog įkūrusi bendriją iš pradžių jautė specialių žinių trūkumą. Todėl dažnai rengdavo įvairius mokymus, susitikimus su profesionalais, kurie skaitė paskaitas ir davė daug naudingų patarimų. Kita labai reikšminga bendrijos „Akių šviesa“ veiklos sritis – aklųjų ir silpnaregių vaikų meninis ir kultūrinis ugdymas. Nuo pat bendrijos veiklos pradžios globotiniams rengiamos įvairios šventės, lankomi muziejai, parodos, koncertai, organizuojamos vasaros poilsio ir kūrybos stovyklos. Bendrijos globotiniai yra išmaišę visus gražiausius Lietuvos kampelius. Aklieji ir silpnaregiai vaikai ne tik susipažįsta su garsių menininkų kūryba, bet ir patys mokosi kurti.
Kūryboje išlieja jausmus
Nuo 1996 metų bendrijos „Akių šviesa“ globotiniai, turintys meninę gyslelę, gali įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus Plastinio vaizdavimo (keramikos) studijoje, kuriai vadovauja Asta Lapėnienė. Čia susirinkę įvairaus amžiaus vaikai lanksto iš popieriaus, lipdo, kuria molines skulptūrėles, piešia ir tapo. Keramikos studijoje regėjimo negalios ištikti vaikai išreiškia savo nuotaikas, vizijas, atskleidžia kūrybines idėjas. Čia jie atranda ne tik širdžiai mielą užsiėmimą, bet ir jaukią, šiltą, draugišką bendraminčių atmosferą. Penkioliktųjų bendrijos sukaktuvių proga bus surengta vaikų kūrybos darbų paroda.
Darbai pranoksta reginčiųjų
Studijos vadovė A.Lapėnienė pasakojo, jog vaikams kūryba iš molio suteikia daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. „Molio plastiškumas, kai čia pat per akimirksnį išgaunama vis nauja forma, žemės kvapas, šaltumas ką tik paėmus, faktūrų įvairovė išties žavi vaikus. Nors ir nematydami, bet jautriais pirštukais jie sukuria tikrus meno kūrinius“, – sakė studijos vadovė. Studiją lankančių aklų vaikų keramikos darbai neretai pranoksta net ir reginčiųjų. Vyresni vaikai čia mokomi ir žiesti keraminius dirbinius.
Vasarą keramikė jauniesiems menininkams organizuoja kūrybinės stovyklas „Molinukas“. Prie bendrijos veiklos labai daug prisidėjo ir projektų iniciatorė bei koordinatorė Gitana Liaudinskienė.
Nori tapti keramike
Tik į šviesą reaguojančios šešiolikametės Indrės Gaskaitės akys nesutrukdė merginai pasinerti į kūrybą. Molis jos rankose pavirsta meniškais keraminiais dirbiniais, kurie sulaukia ir patyrusių menininkų pagyrų. Baigusi mokyklą Indrė svajoja studijuoti keramiką. I.Gaskaitė gabi ne tik keramikai. Mergina puikiai dainuoja ir rašo eiles. Neseniai ji drauge su žinomu skulptoriumi Robertu Antiniu surengė parodą Kauno paveikslų galerijoje. Parodoje skulptorius R.Antinis pristatė kartu su jauna menininke I.Gaskaite sukurtus darbus. Akla mergina parodos atidarymo metu giedojo abiejų su skulptoriumi sukurtus tekstus.
Važinėjosi dviračiu
Energijos ir humoro jausmo nestokojanti Indrė yra ne kartą mirtinai išgąsdinusi savo artimuosius. Vienos vasaros stovyklos metu po nedidelį miestelį ji važinėjosi dviračiu. „Gerai, kad viskas baigėsi laimingai. Atsipirkau tik iki kraujų nubalnotais keliais“, – prisiminusį nuotykį pasakojo mergina.
Pelnė apdovanojimų
Juozo Urbšio vidurinėje mokykloje besimokanti 16-metė Neringa Miliauskaitė šioje bendrijoje lankosi nuo pat jos įkūrimo. Čia ji jaučiasi tarsi namuose. Mergina nemažai prisideda prie įvairių renginių organizavimo, taip pat kuria eiles. Kai merginai sukako vienuolika metų, jai buvo atlikta sudėtinga akių operacija. Dabar ji gerai mato ir be akinių. Kartu su Neringa įvairiuose renginiuose dalyvauja ir jos vienuolikametis brolis Mindaugas. Nors berniukas visiškai nemato, bet jis puikiai groja akordeonu, dalyvauja įvairiose šventėse. Neringos brolis Mindaugas koncertuoja ne tik Lietuvoje. Jis dalyvauja ir įvairiuose konkursuose užsienyje. Neseniai jis iš Italijos parsivežė net du apdovanojimus, kuriuos laimėjo varžydamasis su girdinčiais vaikais.
Nemokamos paslaugos
Visos bendrijos „Akių šviesa“ paslaugos teikiamos nemokamai, o darbuotojai dirba visuomeniniais pagrindais. Pasak pirmininkės N.Majerienės, tiesiog iš idėjos. Daugiausia lėšų į bendriją įplaukia aktyviems jos nariams dalyvaujant įvairiuose projektuose. Taip pat finansinę paramą suteikia miesto savivaldybė, bendrovės. „Džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau žmonių, neabejingų kito nelaimei. Nemažai pinigų sulaukėme iš tų žmonių, kurie pervedė 2 proc. savo pajamų mokesčio. Už juos įsigijome bendrijos nariams reikalingo inventoriaus“, – pasakojo N.Majerienė. Per penkiolika gyvavimo metų bendrija įgyvendino daugybę įvairių projektų, kuriuose dalyvavo ne tik neregiai ir silpnaregiai vaikai, bet ir jų tėvai bei globėjai, mokytojai, medicinos ir socialiniai darbuotojai. Nemažai silpnaregių socialiai remtinų vaikų buvo aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis.

Jaukiuose, saulėtuose, prieš daugelį metų rašytojo Juozo Grušo Kauno Žaliakalnyje pastatytuose namuose  beveik pusę metų  po kelis kartus per savaitę rinkdavosi būrys  bendrijos “Akių šviesa” narių – regėjimo negalės vaikų, jaunuolių ir jų tėvų. Visi šie skirtingo amžiaus žmonės susidomėjo jiems pasiūlyta įvairiarūše projektine veikla – kultūriniais renginiais, susitikimais su kūrybos žmonėmis, edukaciniais užsiėmimais tėvams ir visai šeimai, ekskursijomis, meno terapijos užsiėmimais ir kt. Rašytojo muziejuje jau penktus metus veikia Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos Laisvalaikio užimtumo centras.
Bendrija “Akių šviesa” šį pusmetį vykdė kultūros projektą “Menas – širdies kalba”, socialinį projektą “Laisvalaikio užimtumo centras Kauno regėjimo negalės vaikams ir jų šeimoms”, rengėsi vaikų vasaros poilsio ir moksleivių viešųjų darbų ir  nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos   programoms.
Organizacijos bendruomenė dalyvavo ekskursijoje į senąją Lietuvos sostinę Kernavę, kurios archeologinė vietovė 2004 m. liepos 2 d. Kinijoje, Suzhou mieste, vykusioje 28-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje  buvo įtraukta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nuostabu, kad Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas ir naudojamas visas kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksas, kuriame yra 18 nekilnojamųjų kultūros vertybių. Tarp jų –  Kernavės piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė, Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas bei kitos. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad šioje unikalioje archeologijos ir istorijos vietovėje randami kultūrų pėdsakai, kuriuos paliko žmonės, gyvenę joje prieš 11 tūkstančių metų. Šis faktas ypač sujaudino vaikus. Jei dar nebuvo girdėję, kad šalia Kernavės piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas, kad Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės bei eiliuotoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269–1282) valda. O XIII a. Kernavės tvirtovė ir miestas buvęs vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų. Įdomus Gidės Irenos Šapirienės pasakojimas sužadino keliauninkų smalsumą ir šie, nepabūgę vasariškos kaitros, užkopė ant visų penkių piliakalnių. Visus sužavėjo seniausias-Aukuro kalnas, buvęs apgyvendintas I tūkstantmetyje prieš Kristų. Pakeliui  aplankyta Elektrėnų šv. Mergelės Marijos – kankinių karalienės Bažnyčia bei Kelių muziejus. Muziejaus vadovas - vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, kelių inžinierius Juozas Stepankevičius su įkvėpimu pasakojo apie unikalią ekspoziciją. Tai tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Tai ir senasis akmenskaldžio apavas „čempės“, kojoms apsaugoti nuo kūjo smūgio skaldant akmenis, garsioji „kalamaška“, savivartis vežimas, pagrindinis Žemaičių plento tiesimo mechanizmas ir daugelis kitų unikalių eksponatų. Originalios formos metalinių konstrukcijų paviljone eksponuojama prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, pradedant arkliniu skreperiu ir dvivagiu plūgu, baigiant milžinišku rotoriumi sniego valytuvu. Vaikams patraukliausias pasirodė  uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių bei medžioklės ir ekologijos skyrius, kurio eksponatus jie galėjo paliesti, paglostyti, net apsikabinti.
Ypatinga ir nauja bendrijos nariams veikla Kauno jogos studijos vadovo Vitalijaus Zabulėno netradicinės medicinos pagrindų programa bei jogos terapijos kursas. Anot V. Zabulėno, “joga - tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema, atsiradusi Indijoje prieš daugelį tūkstančių metų. Tai ne religija, ji neturi šventyklų, apeigų nei dogmų. Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu. Tai nėra sektantų užsiėmimas, o  tik būdas geriau pažinti savo kūną, gerinti sveikatą, įgyti naujos patirties. Svarbu patikėti, kad fizinė ir dvasinė  gerovė 99 procentais priklauso tik nuo paties tavęs. Net ir negalė negali atimti gyvenimo džiaugsmo.”
Užsiėmimus lankiusiųjų amžius – nuo 9 iki 65 metų. Visi dalyviai domėjosi  ne tik teorinėmis paskaitomis, bet ir jogos terapija. Susipažino su pratimais kūno lavinimui – jų atlikimo principais ir taisyklėmis. Bendrijos nariai mokėsi pratimų gulint, sėdint, stovint, apverstų padėčių, išmėgino jėgas atlikdami  judrumo pratimus, tempimą, kvėpavimo metodikas  ir energetiką, siekė įsisavinti akių jogos pagrindus. Pastaroji veikla ypatingai aktuali silpnaregiams, nes stiprina akių ir akių vokų raumenis, padeda koncentruoti žvilgsnį, palengvina trumparegystę ir toliaregystę, tobulina akių vokų formą, gydo akių ašarojimą bei paraudimą, valo ašarų liaukas.
V.Zabulėno programoje dalyvavę skirtingo amžiaus ir patyrimo žmonės turėjo progos  įsitikinti, kad siekdami fizinės ir dvasinės harmonijos, jogai ir sudarė kūno ir dvasios pratybų sistemą, kurioje į žmogų  žvelgiama, kaip į fizinio, moralinio, protinio ir dvasinio jo aspektų visumą. Net fiziniai pratimai yra visapusiški ir apima visa, kas reikalinga žmogaus sveikatai gerinti: taisyklingą kvėpavimą, fizinį krūvį, dietą, kūno ir sąmonės atsipalaidavimą ir higieną. Sužinojome, ką reikia daryti norint išlikti jaunatviškiems, kaip būti žvaliems, judriems, kad ir kiek  metų turėtume; kaip reguliuoti svorį, išvengti raukšlių, išsaugoti glotnią odą ir skaistų veidą.
Kultūros programoje įvyko keletas koncertų, poezijos ir muzikos vakarų, susitikimas su organizacijos bičiuliu, parodų akliesiems iniciatoriumi, knygos “Ir” kūrėju, ne tik plastikos, bet ir žodžio meistru skulptoriumi Robertu Antiniu, knygos “Tokie panašūs ir skirtingi” autore Gražina Siderevičiene, su aktore Doloresa Kazragyte. Bendrijos organizuotuose renginiuose skaitovėms  Zitai Klibavičienei, Romai Girnienei, smuikininkei Jurgitai Gelūnaitei, pianistei Loretai Haidari  gražiai antrino bendrijos “Akių šviesa” jaunieji muzikantai – akordeonistas Mindaugas Dvylaitis ir birbynininkas Giedrius Plukis. Meno terapijos programų dalyviai surengė kelias savo darbų parodas, pristatė jas ne tik bendruomenės nariams, bet ir Kauno visuomenės atstovams.
Pagrindinis vykdomų programų uždavinys – formuoti vaikų ir jaunuolių  meninį skonį, skiepyti etninės ir klasikinės kultūros vertybes, padėti vaikams pažinti meninės kūrybos džiaugsmą, susiburti į bendraminčių klubą, skiepyti fizinės ir dvasinės sveikatos tobulinimo nuostatas, pagaliau,  nesijausti visuomenės gyvenimo užribyje. Visi programų dalyviai ketina  ir toliau dalyvauti panašioje veikloje, džiaugiasi įgiję naujos, vertingos patirties.

„Renesanso sapnai“
Praėjusį pusmetį “Akių šviesos ” bendrija įgyvendino didžiąją dalį socialinio projekto “Vilties metai” darbų ir įvykdė kultūros projektą “Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų kultūrinės integracijos į visuomenę programa.” Pristatome pastarojo projekto spalvingiausią dalį neregių ir reginčiųjų vaikų drauge sukurtą dviejų dalių programą „Renesanso sapnai“.

Šios programos kūrėjai – bendrijos savanoriai, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto studentai, gydytoja, poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė, Raudondvario kultūros centro šiuolaikinio šokio grupės “Aukštyn” vadovė Jolanta Zyzienė. Programos koordinatorė dailės pedagogė, “Paparčio” pradinės mokyklos mokytoja Virginija Šuminienė.

„Yra kelias, vedantis nuo fantazijos atgal į tikrovę – tai dailės kelias“, - teigė psichoanalizės tėvas Z.Freudas, dailę ir sapnus traktavęs kaip pradinį interpretavimo tašką. Projekto kūrėjų grupė įsitikinusi, kad sapnų vizijose neregys prilygsta reginčiajam, o regintysis dažnai gali pasijusti nespalvotų vaizdų ir keistų šešėlių pasaulyje ir bent taip priartėti prie aklojo jausenų.

Apie “Renesanso sapnų” projektą papasakojo bendrijos ”Akių šviesa” pirmininkė Nijolė Majerienė:

“Juozo Grušo muziejuje, kuriame įsikūręs bendrijos „Akių šviesa“ laisvalaikio užimtumo centras nuolat vyksta edukaciniai moksleivių projektai. Tai mėgiama muziejininkių ir vaikų veikla.

Projektas „Renesanso sapnai“ vertingas jau vien tuo, kad jame suteikta galimybė regėjimo negalės moksleiviams ir jų regintiems bendraamžiams veikti drauge. Akli ir silpnaregiai vaikai jau ir anksčiau yra dalyvavę dailės ir poetinės terapijos užsiėmimuose, o proga susipažinti su Renesanso epochos menu ir istorija suteikta pirmą kartą. Pagirtina Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto dailės pedagogikos katedros studentų iniciatyva organizuojant šį projektą panaudoti Renesanso epochos kostiumų kopijų kolekciją, įtraukti šokių ir muzikos elementus. Projekto dalyviai galėjo gėrėtis puikiai dekoruota projekto vykdymo erdve, subtiliai apgalvotomis puošybos detalėmis. Džiugu, kad organizatoriai sėkmingai įgyvendino sumanytą projektą, taip prisidėdami ne tik prie Renesanso meno puoselėjimo, vaikų kūrybinės raiškos skatinimo, bet ir realiai įsitraukė į neįgaliųjų socialinės integracijos procesą.”

Jolanta Zyzienė - šiuolaikinio šokio grupės “Aukštyn” vadovė :

“Maneir studijos šokėjas labai sudomino jūsų vykdomas projektas, smagu jame dalyvauti ir kurti drauge. Mergaitės ne tik šoko, bet ir tapė, o aš galėjau gėrėtis jų kūriniais.”

Projekto vykdytojai nesitikėjo ypatingų meninių pasiekimų, tačiau vylėsi, kad vaikai liks patenkinti jiems skirtais renginiais ir toliau ugdys juose įgytą patirtį. Neįvyko nieko ypatinga: regėjimo negalės vaikai lipdė iš molio, o regintieji tapė ir piešė Renesanso poezijos, muzikos, šokio ar tos epochos menininkų iškeltų idėjų ir siekinių sukeltus vaizdinius ar labai konkrečius renesanso kostiumais apsivilkusius personažus. Svarbiausia programos dalis - kūrybinis procesas, kurio dalyviais pasijuto visi - ir organizatoriai, ir vaikai, ir jų tėvai. Spontaniškai sukurtus keramikos darbelius ir tapybos lakštus visi vaikai turėjo galimybę pristatyti. Jų refleksijos ne mažiau svarbios ir įdomios už skulptūrėles ar paveikslus – juk žodinė raiška taip pat kūryba.

Indrė - neregė moksleivė:

“Dalyvaudama šiame projekte, jaučiausi taip, lyg išradėjas Leonardas Da Vinčis man būtų dovanojęs sparnus, o klausydamasi pasakojimų apie Renesanso žmogų ir to meto muzikos garsų aš leidausi į vaizduotės pasaulį ir savo reginius bei mintis stengiausi perkelti į lipdomą darbelį.”

Julija - moksleivė:

“Mane tiesiog pakerėjo šokis, muzika, gražūs drabužiai. Buvo smagu pasijusti penkiolikto amžiaus dama. Norėčiau dažniau dalyvauti tokiuose projektuose.”

Toma ir Ugnė - moksleivės:

“Čia labai miela aplinka, jautėmės lyg namuose. Įdomus renesanso meno pristatymas. Džiaugėmės galėdamos dalyvauti programoje ne tik kaip šokėjos, bet ir kaip dailininkės.